nuvaldyti

nuvaldýti tr. J.Jabl, Š; L 1. KŽ sugebėti valdyti, viešpatauti: Karalius negerai nuval̃dė kraštą NdŽ. | refl. KŽ: Penktais metais (1905 m.) caras nusivaldė, o septyniolektais (1917 m.) nebnusivaldė, nuvertė nu sosto Ggr. 2. KŽ pavergti, nukariauti: Iš rytų pusės į jų kraštą ėmė grautis ruskiai, kurie buvo nuvaldę slovėnus A1883,223. 3. NdŽ, KŽ, Mšk sugebėti žiūrėti (darbų, reikalų) tvarkos, vadovauti, tvarkyti: Nieko vyras – ir iš pažiūros, ir ūkį nuvaldo J.Paukš. Vis dažniau ima skųstis, jog jam esą sunku benuvaldyti ūkis K.Kors. Sakau, ka galėtų nuvaldýti, reikėtų a pirkti [karvę] Trk. ^ Tas vyras nei vienos kertės nenuval̃do, motriška – viską nuval̃do Yl. | refl. KŽ. ║ atlikti, įvykdyti: Gera (geria), darbo nenuval̃do Krš. Paseno, darbo nebnuval̃do Žr. 4. prastai valdant nusmukdyti, nugyventi: Blogas karalius jau visai nuval̃dė kraštą NdŽ. Didikai valdė valdė miestą poniškai ir nuvaldė jį nuo koto Db. ║ prastai vadovaujant, tvarkant nusmukdyti, nugyventi: Nieko ten nebeliko: taip jis (ūkvaizdis) tą dvarą nuvaldė J.Jabl. 5. Rdn pajėgti priversti klausyti, sudrausti: Kunigaikštis Vytaudtas, matydamas negalėsys benuvaldyti Žemaičių, liepė kunigui grįžti į savo žemę M.Valanč. Kol mažas vaikelis, įdedi į vežimelį, be vėliau nenuvaldýsi Yl. Kaip ten buvo: du policininkai [1918-1940 m.] visą valsčių nuval̃dė, jokių kuliganų, vagių Krš. I daba į pataisymo numus [vaikiščias], nieko nepadarysi, ka nenuval̃do Vž. Aš dvidešimt trisdešimt nuvaldau, o jis tos vienos savo pačios nebegalia suvaldyt, – sako gaidys Sln. 6. įstengti judinti, lankstyti (galūnes, sąnarius), koordinuoti judesius: Ta ranka būs teip kaip pakirsta, nenuvaldýsi anos Yl. | refl.: Sudružęs nenusivaldo, t. y. netur sylos J. ║ tvirtai laikyti, nulaikyti: Da mano vaikiukas ir galvos nenuval̃do Ds. ║ tam tikru būdu, tinkamai judinti: Kaip reikia ranka nuvaldyti parašant parodomą raidę TS1901,6-10. Tupi šarka ant tvoros, nenuvaldo uodegos, riečia, kraipo mandagiai Mair. | Jis buvo regimai susijaudinęs ir, kai prabilo, vos galėjo nuvaldyti liežuvį V.Myk-Put. | refl.: Sunku yra nusivaldyti ant butelka sėdusies (apie žaidimą) Šts. | Tura būti nusival̃dančios nytys, ne išklibusios, jei nori paausti atvarslus Šts. 7. Mš, DŽ, NdŽ, KŽ, Šv, Grd galėti, mokėti naudotis: Tas žmogus kartį nenuval̃do K. Moku aš dalgį nuvaldýti, tik ka nė[ra] jėgos End. Mažas – nora pjauti, dalgio nenuval̃do Rdn. Aš kirvį nuvaldžiáu gerai: mokėjau iškapoti, kerčias suleisti Krž. Kai tik pradėjo mokėt nuvaldýt peilį, tai tą šiūpėlaitę ir padarė (išdrožė) Grš. Menkas da tebuvo artojas – plūgo nenuval̃dė Sml. Tas kestis su tums rankums negali tiek nuvaldýti Lnk. Mano keltuvė bais ilga, negaliu kultuvo nuvaldýt Ds. | Jau šiek tiek plunksną nuvaldo (rašo) TS1900,6-7. 8. J.Jabl sugebėti nukreipti ką reikiama linkme: Menkas iš jo vežėjas – nenuval̃do arklių NdŽ. Jei negali arklio nuvaldýt, tai ir vadelių neužsimesk imt Grž. Nenuvaldaũ nė žirgelio par graudžias ašarėles JD1093. 9. SD¹95,112,189, SD189, 224, 275,385, B, R, MŽ, Sut, I, N, KI170, KII365, M, L, Rtr, DŽ, Trš pajėgti suvaldyti, įveikti, sutramdyti: Jo arkliai turbūt ir vasarą javais šeriami, kad nė nuvaldýt negali Srv. Žabą pasiemu ir ganau, geruoju nebenuvaldaũ Brž. Prigėrė, nenuval̃do nė devyni velniai Trk. Karalius… sėdįs ant aslyčios…, jungu jau nuvaldýtos DP2. Lenciūgus sutraukė ir pančius sutrino, o negalėjo jį niekas nuvaldyt BtMr5,4.

nenuvaldýtinai adv.; SD275, Sut. nenuval̃domai adv.: Žmonys nenuovaldomai pasileidę ant visokių pražengimų I. | refl. K: Arklys nusivaldys, jeigu jį nepipinsi J. Tas arklys kad šokęs iš karto lėkt, nu lėkt ir nusivaldęs Sln.

10. sutvardyti: Žiūrėjo į vyrą, sunkiai benuvaldydama ašaras J.Balt. Kas gi pasnykais ir kitais varginimais liesina ir silpnina, nuvaldo [kūną] SPII57. | Ant galo jis nuvaldė save TS1899,7-8. Nesa geresnis yra vyras kantrus…, kursai patis save nuvaldýt gal DP130. | refl. R119, MŽ156, N: Nusivaldýk tu biškį, t. y. sumažink savo valdžią: nešumyk, negerk, nesavalyk J. ║ sustabdyti: Par 2-3 dienas tokiu vartojimu nuovaldysi kosulį I.

◊ liežùvį nuvaldýti NdŽ nekalbėti ko nereikia, tylėti: Liežuvį nei viens žmogus negal nuvaldyti NTJokL3,8.

rañkų nenuvaldýti vogti: Jisai rañkų nenuval̃dė i pakliuvo į kalėjimą Btg.

\ valdyti; apvaldyti; atvaldyti; įvaldyti; išvaldyti; nuvaldyti; pavaldyti; pravaldyti; privaldyti; suvaldyti; užvaldyti